Naudinga
Bankroto teisės kontekste 2013 m. atrodo itin turiningai: kovo 1 d. pradėjo veikti LR fizinių asmenų bankroto įstatymas, tą patį pavasarį buvo patvirtinti LR įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) pakeitimų paketai, kurių yra 2, ir kartu jie numato esminius bankroto proceso pertvarkymus.
Juos sprendžiant, privalu vadovautis 2001 m. kovo 20 d. dokumentu.
Kai žodis “krizė” tapo įprastas, kai vis išgirstame apie nemokiomis tapusias įmones, kurioms keliamos bankroto bylos ir skiriami bankroto administratoriai, tampa aktualu bet kuriam įmonės darbuotojui žinoti, kaip elgtis, staiga atsidūrus nemokios įmonės darbuotojų gretose.
Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, vadinama bankrutuojančia. Bendrovės bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šiame įstatyme numatytos ne tik bendrovės, kaip visumos, teisės ir pareigos, bet ir jos valdymo organų, pirmiausia – įmonės vadovo teisės ir pareigos. Bankrutuojančios bendrovės vadovo atsakomybė ypač didelė.
2012 pavasarį priimto ir nuo 2013 m. kovo 1 d. veikiančio LR fizinių asmenų bankroto įstatymo dėka Lietuva atsidūrė tarp valstybių, kuriose yra leidžiamos fizinių asmenų bankroto procedūros. Taigi, jei anksčiau asmenys, norintys atsikratyti skolinių įsipareigojimų, kreipdavo savo žvilgsnius svetur, tai dabar jie galės bankrutuoti ir „namie”, Lietuvoje.
Dauguma Vakarų Europos šalių galimybę bankrutuoti atskiram žmogui - fizinių asmenų bankrotą - įteisino anksčiau, negu Lietuva. Ne paslaptis, kad prasiskolinę ir neturintys galimybių sumokėti skolas mūsų tautiečiai anksčiau net emigruodavo, nes tik taip galėjo apsaugoti savo turtą nuo skolų išieškotojų.
